Turinį
Vygrių nacionalinis parkas (VNP)
Įkurtas 1989 m. Paviršius 15085 ha. Jis saugo poledyninį paskutiniojo šioje teritorijoje nuslinkusio ledyno kraštovaizdį su daugybe vandens telkinių ir rezervuarų (42), esančių miškų ir atvirų laukų bei kaimų apsuptyje. Didžiausias ir giliausias VNP ežeras yra Vygriai, o įdomiausia ir išskirtinė vieta – miškų tankmėje tyvuliuojantys, pamažu samanomis užankantys ežerėliai, vadinami „sucharais”. Vertingiausi gamtos paveldo objektai, kaip antai Viatrolužos (Wiatrołuża) ir Juodosios Ančios upių atkarpos bei Vygrių Baltasis ežeras (Jezioro Wigierskie Białe) yra griežtai saugomi. Didžiausia VNP materialinė vertybė yra kamaldulių vienuolynas.
Suvalkų kraštovaizdžio parkas (SKP)
Įkurtas 1976 m. Paviršius: 6338 ha. Tai ankstyvo poledyninio kraštovaizdžio pavyzdys, kur gausu moreninių kalvų, ozų, kemų, laukų nusėtų rieduliais, dubaklonių bei upių ir ežerų vandeniu užtvindintų ištirpusio ledo urvų (26). Šios teritorijos vertingi objektai: nuostabūs Kleščiuveko (Kleszczówek), Šiurpilio (Szurpiły) kaimų ežerėliai bei giliausias Lenkijos ežeras Ančia (Hańcza). SKP yra 4 gamtos draustiniai bei įdomūs istoriniai objektai: jotvingių piliakalnis Pilies kalne, sentikių kaimelis Vodzilki (Wodziłki) bei Senosios Ančios (Stara Hańcza) buvusio dvaro parkas.
Natura 2000 teritorija „Rospudos aukštupio slėnis” (Dolina Górnej Rospudy)
Speciali saugomų buveinių teritorija (PLH200022) apima Rospudos upės aukštupio atkarpą bei 9 rininio tipo ežerus, per kuriuos ši upė teka. Šioje vietoje nustatyta 14 Natura 2000 buveinių, o vertingiausios jų – tai būtent vandens buveinės (į jų sudėtį įeina upėse augančios kurklių grupės), aukštapelkės ir alkalinės pelkės, pelkiniai ir spygliuočių miškai bei kseroterminės pievos. „Parchacz raistas” (Bagno Parchacz) – yra retų ir nykstančių pelkinių rūšių vieta, čia galima aptikti Dvilapį purvuolį ir Žvilgančiąją riestūnę. Paviršius 4070,69 ha.
Natura 2000 teritorija „Augustavo miškų bendrija”
Specialių saugomų buveinių teritorija (PLH200005) – Augustavo girios miškų kompleksas, į kurio sudėtį įeina pušynai, aukštapelkėse augantys spygliuočių miškai, ąžuolynai ir skroblynai bei aukštapelkiniai distrofiniai ežerai. Tai daugelio saugomų gyvūnų rūšių: lūšies, vilko, ūdros ir bebro buveinė, o taip pat vieta, kur auga retų rūšių augalai – 6 rūšys pažymėtos Buveinių direktyvos II priede ir būtent šioje, vienintelėje visos Lenkijos mastu vietoje augantis Virgininis varpenis (Botrychium virginianum). Vidurio ir Rytų Europos floros ir faunos migracinis koridorius. Paviršius 107 068,74 ha.
Natura 2000 teritorija „Augustavo giria”
Specialių saugomų buveinių teritorija (PLB200002) apima Augustavo lygumos ir Bebro upės žemumos paribį. Čia surasta 40 paukščių rūšių pažymėtų Buveinių direktyvos I priede. Buveinėje savo lizdus suka apie 1% visos šalies šių paukščių populiacijos: Didysis (Botaurus stellaris), Juodasis gandras (Ciconia nigra), kurtinys (Tetrao urogallus), Europinis žalvarnis (Coracias garrulus), Eurazinis tetervinas (Lyrurus tetrix), Paprastasis gyvatėdis (Circaetus gallicus), Rudasis peslys (Milvus milvus) ir Juodasis peslys (Milvus migrans), Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina), Didysis apuokas (Bubo bubo) ir Lututė (Aegolius funereus). Buveinės teritorija apima Rospudos upės slėnį, Vygrių nacionalinį parką ir Saugomo kraštovaizdžio teritoriją „Seinijos ežerynas”. Paviršius 134 377,72 ha.
Natura 2000 teritorija „Sūduvos kalnų pelkės” („Torfowiska Gór Sudawskich”)
Specialių saugomų buveinių teritorija (PLH200017) apima Vižainio (Wiżajny) apylinkėse esančius septynis nedidelius plotus su šarminiais durpynais, kuriuose auga Pelkinis skeltalūpis (Epipactis palustris) ir Pelkinė mandrauninkė (Parnassia palustris) bei tarpinės pelkės, kuriose auga įvairios pelkinių spygliuočių rūšys, tame ir poledyniniai reliktai: Laplandinis karklas (Salix lapponum) bei Kupstinė kūlingė (Trichophorum alpinum). Buveinės ribose yra net 9 kitos buveinės pažymėtos Buveinių direktyvos II priede. Čia aptiktas labai retas Lenkijoje augalas – Daugiametis patvenis (Swertia perennis). Paviršius 98,51 ha.
Natura 2000 teritorija „Šešupės slėnis”
Specialių saugomų buveinių teritorija (PLH200016) apima Šešupės slėnį. Jos tikslas yra išsaugoti upių su Ranunculion fluitantis augaliją, paupių miškus ir pelkes. Rudaukos (Rudawka) pelkės buveinė yra vieta, kur auga reliktinės samanos, orchidėjos bei rūšys pažymėtos Buveinių direktyvos II priede: Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) ir Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Šios teritorijos ežerai yra labai skirtingi – pradedant vandens telkiniais su maurabragių pievomis, eutrofiniais ežerais, baigiant distrofinėmis akutėmis. Paviršius 1701,35 ha.
Natura 2000 teritorija „Jelenievas”
Specialių saugomų buveinių teritorija (PLH 200001) esanti tarp Juodosios Ančios upės ir ežerų: Didžiojo Šelmento (Szelment Wielki) ir Mažojo Šelmento (Szelment Mały). Čia saugoma didžiausia Lenkijoje Kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) – labai retos ir saugomos šikšnosparnių rūšies veisimosi ir mitybos kolonija. Šikšnosparniai yra įsikūrę Jelenievo bažnyčios palėpėje – ten gyvena apie 500 patelių. Šių gyvūnų rūšis siejama su ežerų kraštovaizdžiu, nes jie atskrenda misti būtent prie Didžiojo ir Mažojo Šelmento, Šiurpilio, Okmin ir Ančios ežerų. Paviršius 5910,07 ha.
Gamtos draustinis „Rutka”
Įkurtas 2001 m. Paviršius: 49,06 ha. Yra Suvalkų kraštovaizdžio parko teritorijoje. Jo tikslas – apsaugoti poledyninį sluoksnį – „grindinį”, išlikusį praslinkus ledynui šiaurinėje Lenkijos dalyje. Čia iškilę rieduliai yra išsibarstę po visą teritorijos paviršių, jie puikiai matomi. Šiaurinėje dalyje aukštuma su riedulių plynaukšte lyg „nulūžta” sudarydama statų šlaitą, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į vadinamąjį Vodzilkų amfiteatrą (amfiteatr wodziłkowski). Jį sudaro lanko formos morenų pylimai apjuosiantys Linuveko (Linówek) ežero rezervuarą su tarpinio tipo pelke ir vertingomis augalų rūšimis.
Gamtos draustinis „Ančios ežeras”
Įkurtas 1963 m. Paviršius: 305 ha. Yra Suvalkų kraštovaizdžio parko teritorijoje. Čia saugomas giliausias Lenkijoje ežeras Ančia (Hańcza) (gylis: 108,5 m). Tai rininio tipo ežeras, apsuptas aukštais šlaitais, jo pakrantėse susiformavęs akmenuotas paplūdimys. Ežero vanduo labai švarus, vėsus ir gerai prisotintas deguonimi, dėl to čia išliko nemažai poledyninių reliktų – smulkių bestuburių bei žuvų: sykas (Coregonus lavaretus), seliava (Coregonus albula) ir vėgėlė (Lota lota). Ančioje gyvena Paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus), Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) ir Raibapelekis kūjagalvis (Cottus poecilopus) – žuvys būdingos upėms.
Gamtos draustinis „Bachanovo riedulynas prie Juodosios Ančios” („Głazowisko Bachanowo nad Czarną Hańczą”)
Įkurtas 1972 m. Paviršius: 0,98 ha. Yra Suvalkų kraštovaizdžio parko teritorijoje. Jo tikslas – išsaugoti nesuskaičiuojamą eratinių riedulių, pasilikusių ir išplautų ant ozo tirpstančio ledyno vandeniu. Apie 10 tūkst. didžiulių akmenų, kurių perimetrai siekia nuo 0,5 iki 8,7 m, yra pasiskirstę į Juodosios Ančios pusę nukreiptose terasose. Šioje vietoje upė yra sraunesnė ir primena kalnų upelį, juolab, kad jo vagoje gausu didelių akmenų, ant kurių gyvena smulkūs gyvūnai prisitaikę būtent prie sraunios vandens tekmės.
Gamtos draustinis „Ruda” prie Bakalaževo (Bakałarzewo)
Įkurtas 2007 m. Paviršius 3,38 ha. Yra Bakalaževo valsčiaus teritorijoje, aukštutinės Rospudos slėnyje. Tai floros draustinis; jo tikslas – išsaugoti upės slėnyje esančias drėgnas pievas, kuriose auga meldai, viksvos, žolynai bei saugomos augalų rūšys: Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum) ir orchidėjos: Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), Plačialapė gegūnė (Dactylorhiza majalis) ir Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris). Taip pat saugomas prie upės augantis lapuočių miškas, kuriame galima sutikti upinį bebrą (Castor fiber), stirną (Capreolus capreolus), šerną (Sus scrofa) ar briedį (Alces alces).
Gamtos draustinis „Lopuchovo riedulynas” (Głazowisko Łopuchowskie”)
Įkurtas 1988 m. Paviršius: 15,88 ha. Yra Suvalkų kraštovaizdžio parko teritorijoje. Jo tikslas yra saugoti riedulius iškilusius dviejų moreninių pylimų, esančių tarp Ančios ežero ir Šešupės daubos, paviršiuje. Ne tik visoje Lenkijoje, bet ir visoje Europos lygumoje nėra tokio kito paviršinio riedulyno, su tokiu dideliu galingų skandinaviškų eratinių akmenų kiekiu, kaip šioje vietoje. Rieduliai virš žemės yra iškilę ¾ savo paviršiaus, jie moreniniams pylimams suteikia ypatingą griežtumo ir pirmykštumo įvaizdį.
Saugomo kraštovaizdžio teritorija „Rospudos slėnis” („Dolina Rospudy”)
Įkurta 1991 m. Paviršius: 23 710,86 ha. Apima poledyninį kraštovaizdį susijusį su Rospudos upe ir ežerais, per kuriuos ji teka. Tikslas yra išsaugoti upės slėnį, kuriame gausu žemapelkių, aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių. Čia nustatyta 20 rūšių orchidėjų, tarp jų – visos Lenkijos mastu tik šioje vietoje augantis Medauninkas (Herminium monorchis). Pelkes juosia pelkiniai spygliuočiai miškai su Sphagno girgensohnii-Piceetum – durpynuose augančiais spygliuočiais, alksnynai, paupyje augančių alksnių ir uosių grupės, o mineraliniuose iškilimuose – ąžuolų ir skroblų grupės.
Saugomo kraštovaizdžio teritorija „Šiaurės Suvalkijos ežerynas” („Pojezierze Północnej Suwalszczyzny”)
Įkurta 1991 m. Paviršius: 42 844,94 ha. Apima teritoriją nuo valstybinės sienos su Lietuva iki Suvalkų ir Vygrių nacionalinio parko. Taip pat susisiekia su Suvalkų kraštovaizdžio parko ribomis. Tai vienas gražiausių Lenkijos ežerynų. Poledyninis kraštovaizdis: moreninės kalvos, ozai, kemai, nuostabaus grožio ežerai ir upės sudaro nepakartojamą mozaiką paįvairintą nedideliais miškeliais, laukais ir išsibarsčiusiomis žmonių gyvenvietėmis. Aukščiausia šios teritorijos ir visos Suvalkijos kalva – Rovelių kalnas (Góra Rowelska) (298 m v.j.l.).
Gamtos paminklas „Liepų alėja Dauspudoje” („Aleja lipowa w Dowspudzie”)
Alėja yra XIX a. gyvenusio grafo L. M. Paco rūmų ir parko ansamblio likučių dalis Dauspudoje. Pirmykštė liepų alėja 2 km atstumu tęsėsi nuo Paco rūmų iki vietovės Škotija (Szkocja), kur buvo stebėjimo ir meteorologinių matavimų bokštas. Šiuo metu išliko tik nedidelis alėjos fragmentas (500 m), esantis Dauspudos žemės ūkio mokyklos teritorijoje. Išskyrus Mažalapę liepą (Tilia cordata), alėjoje auga taip pat klevai (Acer platanoides) ir uosiai (Fraxinus excelsior).
Liepų alėja Dauspudoje nuo 1980 metų pripažinta gamtos paminklu.
parengė Teresa Świerubska
