Tam tikri kultūros paveldo objektai, įrašyti į Palenkės vaivadijų paminklų sąrašą (registras A – nekilnojamieji senoviniai paminklai ir registras B – kilnojamieji senoviniai paminklai)
Turinys
Senoji nosinių gamykla Račkose
Pastatas, vadinamas nosinių gamykla, yra Račkų turgaus aikštės šiaurės-rytiniame kampe. Tai laisvai stovintis objektas. Pastatytas XIX ir XX amžių sandūroje. Pirminė jo paskirtis buvo gamybos reikalams. Čia buvo įrengta manufaktūra gaminanti skaras, staltieses, kepures ir skrybėles. Po 1945 metų iki XX a. paskutiniojo dešimtmečio pastatas buvo pritaikytas vaikų darželiui. Šiuo metu čia veikia Valsčiaus kultūros centras.
Kamaldulių ansamblis Vygriuose
Pastatytas pusiasalyje, šiaurinėje Vygrių ežero pusėje. Į senovinio ansamblio sudėtį įeina: Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (baroko stiliaus) su senoviniu interjeru, 17 vienuolių atsiskyrėlių namelių (eremų), Kanclerio koplyčia ir Karališkasis namas, refektoriumas su įvažiavimo vartais, durininko namas, laikrodžio bokštas, laiptų bokštas ir klebonija. Objektą vienuoliams kamalduliams 1667 m. padovanojo karalius Jonas Kazimieras. Po III Lenkijos padalijimo kamalduliai buvo priversti iš Vygrių išsikraustyti. 1797-1818 metais čia buvo vyskupijos būstinė. Sunaikintas abiejų karų metu. Jiems pasibaigus – objektas nuolat buvo atstatomas. Šiuo metu yra Vygrių PRO fondo būstinė.
Istorinė Vygrių (Wigry) bažnyčios interjero įranga
Vygrių bažnyčioje yra 7 altoriai. Pagrindiniame yra Švč. MM Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas; šoniniai altoriai, esantys koplyčiose, atkreiptose į navą iš pietų pusės tai: Šv. Romualdo, Dievo Gimimo ir Šv. Kazimiero altoriai, o koplyčiose, atkreiptose į navą iš šiaurės pusės: Šv. Petro, Šv. Mykolo Arkangelo ir Šv. Benedikto altoriai. Visuose altoriuose kabo šiuolaikiniai paveikslai, kadangi originalai buvo sunaikinti. Originaliosios, XVIII a. įrangos išlikę pavyzdžiai tai: Šv. Romualdo ir Šv. Benedikto figūros, esančios pagrindiniame altoriuje, bei karalių Vladislovo IV-ojo ir Jono Kazimiero statulos.
Parapijinės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ansamblis Jeleneve (Jeleniewo)
Jelenevo parapiją 1772 m. įsteigė karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Buvo tada pastatyta koplyčia, kurią 1775 m. pakeitė nedidelė bažnyčia. Šiuolaikinė medinė bažnyčia buvo pastatyta 1878 m. išlaikant neogotikinio stiliaus bruožus. Šventovę supa akmeninė tvora su koplyčiomis; šalia stovi medinė varpinė. Dalis baroko stiliaus XVIII a. įrangos išsaugota ir atgabenta iš išardytos Suvalkų Šv. Kryžiaus bažnyčios. Bažnyčios palėpėje yra įsikūrusi saugoma kūdrinio pelėausio rūšies šikšnosparnių kolonija.
Istorinė Jelenevo (Jeleniewo) bažnyčios interjero įranga
Jelenevo bažnyčioje yra rokoko stiliaus pagrindinis altorius ir dvi klausyklos, perkeltos iš Suvalkų Šv. Kryžiaus bažnyčios, kuri 1834 m. buvo likviduota. Pagrindinis altorius yra medinis, polichrominis, papuoštas paauksuotais ornamentais. Yra dviejų aukštų, su aukštu cokoliu. Kiekviename aukšte yra paveikslas įrėmintas nesimetriškais rėmais. Dvi medinės klausyklos, viena jų yra sujungta su sakykla. Panašaus stiliaus. Jų viršūnėse yra vienodi baldakimai.
Šv. Teresės Avilietės bažnyčia Vižainyje (Wiżajny)
Vižainio parapija buvo įsteigta 1571 m. Iki 1622 m. šventovę tvarkė kalvinistai. Vėliau ją perėmė katalikai. Medinė bažnyčia sudegė 1824 m., jos vietoje, po 1825 m. buvo pastatyta dabartinė, mūrinė klasikinio stiliaus šventovė. Bažnyčia turi graikų kryžiaus planą. Teritoriją supa tvora su vartais. Šalia stovi 1862 m. pastatyta medinė varpinė. Vidaus interjeras – senovinis, su vėlyvo baroko altoriumi.
Istorinė Vižainio (Wiżajny) bažnyčios interjero įranga
Pagrindinis altorius pastatytas pirmojoje XVIII a. pusėje, vėlyvojo baroko stiliaus, manoma, kad buvo perkeltas iš pirmosios Vižainio bažnyčios. Altoriuje yra Dievo Motinos Rožinio paveikslas, o virš jo – kitas paveikslas, vaizduojantis bažnyčios globėją – Šv. Teresę Avilietę; viršūnėje yra Apvaizdos akis. Bažnyčios interjero vertinga detalė yra XIX a. paveikslas, vaizduojantis nukryžiuotąjį Kristų. Šoniniai altoriai klasikinio stiliaus. Šoniniame altoriuje yra Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas nutapytas 1939 m. bei XIX a. krikštykla.
Vižainio bažnyčios senovinė sakykla
XIX a. pradžioje įrengta sakykla yra vakarinėje bažnyčios prezbiterijos sienoje. Pagal jos klasikinį su vėlyvojo baroko detalėmis stilių galima spręsti, kad sakykla buvo pagaminta šios, 1825 m. pastatytos bažnyčios (po ankstesnės šventovės gaisro) reikalams. Į sakyklos korpusą nutiesti laipteliai yra prigludę prie prezbiterijos sienos. Virš sakyklos korpuso yra baldakimas. Sakykla yra medinė, polichrominė, paauksuota.
Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia Filipove (Filipów)
1571 m. karalius Žygimantas Augustas Filipove įkūrė Romos katalikų parapiją. Pirmoji bažnyčia buvo vienanavė, pastatyta 1841 metais pagal Christiano P. Aignerio projektą. 1884 m. ji buvo išplėsta šoninėmis navomis. Po Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo ji buvo apnaikinta, bet vis atstatoma. 1978-84 metais sumodernizuota: buvo pridėti šoniniai priestatai ir prailgintos šoninės navos. Senovinė bažnyčia, nors daugelį kartų buvo modernizuojama, išsaugojo klasikinio stiliaus bruožus.
Šventosios Trejybės šventovė (sentikių Molena) Vodzilkose (Wodziłki)
Molena yra kaimo centre. Šis medinis pastatas – maldų namai, buvo pastatytas apie 1885 m. sentikiams (pravoslavų tikėjimo atmaina). 1921 m. buvo įkurta atskira Vodzilkų sentikių parapija. 1928 m. prie šio pastato buvo papildomai pastatyta varpinė, kurios viršūnę vainikuoja svogūno formos šalmas. Šventovės generalinis remontas vyko 1936 ir 1997 metais. Tai viena iš nedaugelio vis dar veikiančių sentikių šventovių Lenkijoje.
Bažnyčios griuvėsiai Mieruniškėse (Mieruniszki)
Bažnyčios griuvėsiai stūkso prie vaivadijos kelio, medžiais apaugusioje kalvoje, rytinėje Didžiojo Mieruniškių ežero (Jezioro Mieruńskie Wielkie) pakrantėje. Evangelikų bažnyčia minima 1545 m. Buvo sunaikinta totorių 1656 ir 1657 metų sandūroje. 1695-1710 metais evangelikų bažnyčia buvo atstatyta, gotikinio stiliaus su olandų klasikinio stiliaus elementais. Apnaikinta 1945 m. karo veiksmų metu. Po karo visiškai sugriauta.
Rūmų ansamblis Hutoje (Huta)
Rūmų ansamblis Huta yra šalia kelio iš Suvalkų link Kšive (Krzywe) kaimo. Į istorinio ansamblio sudėtį įeina: rūmai, ūkinis pastatas, baroko stiliaus ūkinio pastato dalis ir parko liekanos. Huta, įkurta apie 1765 m., buvo vienas Vygrių kamaldulių įsteigtų palivarkų. Po 1945 m. Hutos ansamblį nacionalizavo Valstybinis kolūkis. XX a. paskutinio dešimtmečio metais objektas buvo privatizuotas.
Pozostałości zespołu dworskiego w Starej Rūmų ansamblio liekanos Senojoje Ančioje (Stara Hańcza)
Rūmų ir sodo ansamblio liekanos yra šiaurinėje Ančios ežero pakrantėje. Senosios Ančios rūmų ansamblis buvo įkurtas XIX a. pradžioje, kuomet dvaras priklausė kunigaikščiui Sviatopelkui Mirskiui (Światopełk Mirski). Tuomet buvo pastatyti rūmai, ūkiniai pastatai, alaus darykla ir spirito varykla. Po lapkričio sukilimo turtas buvo sekvestruotas. Po 1945 m. rūmai buvo sunaikinti; išliko tik dalis rūsių ir apatinės sienų dalys. Parko planas su kraštovaizdžio formomis apima apie 10,5 ha plotą. 0,18 ha užima du tvenkiniai. Parke dalinai išliko liepų alėja.
Istorinis miško siaurukas Plocične (Płociczno)
Siaurukas skirtas medienos gabenimui buvo įkurtas apie 1910 m. Pirminė jo trasa buvo Plocičnas-Vasilčikai (Płociczno–Wasilczyki). Vagonėlius traukė į juos įkinkyti arkliai. 1916-1918 metais vokiečiai bėgius išplėtė. 1923 m. pradėta statyti bėgius į rytus, net iki Zelvos (Zelwa) ežero. Šių bėgių ilgis buvo 50 km. Siaurukas buvo naudojamas medienos pervežimui iki XX a. 90-ojo dešimtmečio pirmosios pusės. Nuo 2001 m. siaurukas naudojamas tik turizmo reikalams 10-ties km atkarpoje Plocičnas-Krušnikas (Płociczno-Krusznik). Šiuo metu jis vadinamas Vygrių siauruoju geležinkeliu
Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės Dauspudoje
Manoma, kad kapinėse yra palaidota 59 vokiečių ir 119 rusų karių, kurie žuvo aršių kovų, vykusių Pirmojo pasaulinio karo pradžioje (1914-1915) Račkų apylinkėse, metu. 1915 m., vokiečiai, išstūmę iš čia rusus, atliko ekshumacijos darbus ir įkūrė keturkampio formos kapines su dviem kapais. Kapai yra paženklinti aukštais mediniais kryžiais (lotynų ir stačiatikių) bei akmeniniu obelisku. Kapinės yra pietinėje kelio Dauspuda-Chodorki pusėje, apie 300 m atstumu nuo sankryžos su plentu nr. 664 Augustavas-Račkos.
Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės Vulkoje šalia Bakalaževo (Wólka k. Bakałarzewa)
Viena didesnių Pirmojo pasaulinio karo aukų amžinojo poilsio vietų Suvalkijoje. Kapinėse palaidota 715 vokiečių ir 1466 rusų kariai. 1914 m. rudenį kaimo apylinkėse vyko įnirtingos rusų ir vokiečių kariuomenių kovos. 1915 m. vokiečiai atliko ekshumacijos darbus ir įkūrė kapines. 1996 m. kapinėse buvo atlikta renovacija. Pastatyti akmeniniai vartai su antkapinėmis lentomis, du aukšti mediniai kryžiai (lotynų ir stačiatikių) ir 115 mažesnių ąžuolinių kryžių. Kapinės yra miško pakraštyje, 300 m atstumu nuo kelio Rabalina-Bakalaževas.
Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės Marinos kaime (Maryna)
1914 m. spalio mėnesį Marinos kaimo apylinkėse vyko aršios rusų ir vokiečių kariuomenių kovos. Kapines įkūrė vokiečiai 1915 m. Čia palaidota 260 vokiečių ir 607 rusų kariai. Kapinės yra nedidelėje, keturių terasų kalvoje, apsuptos akmenine tvora. Centrinėje dalyje stovi aukštas paminklas – akmeninis kryžius. 2013-2014 metais čia buvo atlikti tvarkymo darbai, kuriuose dalyvavo lenkų ir vokiečių kariai bei vietos gyventojai. Kapinės yra įkurtos apie 200 m į pietus nuo Marinos kaimo rytinės dalies.
Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės Rūdelėje (Rutka)
Viena didžiausių 1914-1915 metų karo aukų amžinojo poilsio vieta šioje Lenkijos dalyje. Čia palaidota 561 (arba 565) vokiečių ir 1534 rusų kariai. Kapinės įkurtos apie 600 m į pietus nuo Rūdelės kaimo, Juodosios Ančios upės senvagės pakraštyje. 1914 m. rudenį, Ančios ežero apylinkėse vyko aršios rusų ir vokiečių kariuomenių kovos. 1915 m., nustūmę rusus, vokiečiai čia įkūrė kapines. Jos yra skritulio formos, su keturiomis terasomis, sustiprintos akmeninėmis atraminėmis tvoromis. Aukščiausios terasos viduryje stovi betoninis lotynų kryžius.
Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės Šipliškėse (Szypliszki)
Žydų kapinės (kirkutas) Bakalaževe
Tekstų autorius: dr Maciej Ambrosiewicz
