Maršrutas (trasa) apimantis vietas ir objektus, esančius Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, kurias jungia bendra didikų Pacų giminės istorija.

Abiejose šalyse yra daug vietų, susijusių su šia, kadaise išgarsėjusia, didikų gimine. Jų yra ir keliose kitose valstybėse. Deja, iki mūsų laikų ne visur išliko materialaus paveldo objektai (atminimo paminklai), kaip Pacų veiklos palikimas. Kai kuriose vietose vieninteliai šios garsios giminės pėdsakai išliko tik istorijos puslapiuose. 

Turistinis maršrutas, parengtas šios giminės istorijos pagrindu, yra bandymas integruoti išsklaidytą ir galbūt, kiek užmirštą, paveldą.

Pacai, išsiskiriantys Gozdavos herbu, didžiausį pripažinimą pasiekė XVII a. antrojoje pusėje. Jie turėjo nemažai įtakos Abiejų Tautų Žečpospolitos (Lenkijos Karalystės ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės) likimui. Jie taip pat buvo monumentalių bažnyčių ir rūmų fundatoriai bei meno mecenatai. Paskutiniuoju iškiliuoju giminės atstovu buvo generolas Liudvikas Mykolas Pacas (1778-1835), Napoleono karų  ir lapkričio sukilimo dalyvis. Sukilimui žlugus (1831 m.) jis buvo priverstas emigruoti, o didžiulį Pacų turtą konfiskavo rusų valdžia ir tokiu būdu buvo sunaikinti nuostabaus grožio pastatai, išsklaidyti meno kūriniai, sustabdyta moderni ekonominė veikla.  Lankydami objektus, pažymėtus maršrute, daugelyje vietų surasime juos paženklintus Pacų herbu arba, tiesiog jo dalimi – lelija. 

Šis istorinio pobūdžio maršrutas buvo suprojektuotas remiantis pasirinktomis vietomis, susijusiomis su didikų Pacų giminės paveldu, visų pirma – Vilniumi Lietuvoje bei Varšuva Lenkijoje.  Šių dviejų valstybių sostinėse iki šių dienų išliko įspūdingi rūmai siejami su Pacais. Daugiausiai tokių objektų išliko Lietuvos teritorijoje. Daugelis jų – tai populiarios, turistų lankomos vietos (pvz., bažnyčia Antakalnyje, Vilniuje). Istorinis maršrutas nuves jus taip pat į mažiau žinomas vietas.

Trasa: Warszawa (Varšuva)/PL, Choroszcz (Choroščas)/PL, Janówka (Januvka)/PL, Szkocja (Škotija)/PL, Dowspuda (Dauspuda)/PL, Raczki (Račkos)/PL, Virbalis/LT, Alvitas/LT, Vilkaviškis/LT, Kaunas/LT, Varniai/LT, Prienai/LT, Jieznas/LT, Merkinė/LT, Vilnius/LT

Pagrindinį maršruto kelią sudaro tokie taškai: Warszawa/Varšuva – Choroszcz/Choroščas – Dowspuda/Dauspuda ir Raczki/Račkos – Kaunas/Kowno – Jieznas/Jezno – Vilnius/Wilno (apie 600 km). Norint aplankyti kitus Pacų maršruto taškus, reikia planuoti papildomas ekskursijas (nukrypti nuo pagrindinio kelio).

Šio istorinio pobūdžio maršruto koncepcija buvo sukurta bendradarbiaujant trims partneriams. Lenkijos pusėje – tai Suvalkų apskritis, Lietuvos pusėje: Prienų rajono savivaldybės administracija bei Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras. Šis sumanymas buvo įvykdytas tarpvalstybinio projekto „Pacų šeimos tarpvalstybinis paveldas kaip bendros turizmo plėtros pagrindas“ programos „Interreg V-A Lietuva-Lenkija“ lėšomis. Beje, tiek Suvalkų apskritis, tiek Prienų rajono savivaldybės administracija jau anksčiau ėmėsi veiksmų panašiu klausimu, kadangi būtent jų teritorijų ribose yra išlikę didingų Pacų rūmų likučiai – Dauspudoje/PL ir Jiezne/LT.  Juos jungia daugiau nei tik materialinis paveldas – taip pat posakis „Vertas Pacas rūmų, o rūmai Paco”.

Atstumas, kuris jungia abiejų šalių sostines (apie 600 km), parodo, kad šį maršrutą paprasčiausia yra įveikti automobiliu. Šio projekto įgyvendinimo metu partneriai neatliko atitinkamo šio tarpvalstybinio turistinio maršruto žymėjimo. Tai padaryti neįmanoma visų pirma dėl to, kad nėra sutartinės ir vieningos tarptautinės turistinių maršrutų žymėjimo sistemos.

Sukurtas istorinio pobūdžio maršrutas yra virtualus – rodomas projekto partnerių interneto svetainėse, mobilioje programėlėje, spausdintiniuose leidiniuose.

Maršrutas – tai tiesiog ekskursijos pasiūlymas, o kelionės trasą tarp atskirų taškų – didikų Pacų paveldo vietų – reikia susikurti individualiai. Jis nėra uždaros formos. Ateityje maršrutas, be jau pažymėtų, bus atnaujinamas ir papildomas vis naujomis, su Pacų giminės palikimu susijusiomis vietomis bei paveldo objektais. Per daugelį sekančių metų šis maršrutas galės būti lenkų ir lietuvių bendradarbiavimo, ir ne tik, pagrindas.

Kai kurias vietas ir objektus, susijusius su Pacais, šiuo metu vykdomo projekto partneriai savo teritorijose pažymėjo specialiu simboliu: granito plytele su Pacų giminės herbo lelija (iš bronzos), įmontuota šaligatvyje/žemėje, šalia tam tikro objekto. Keliose vietose yra pastatytos turistinės informacinės lentos ir pritvirtinti kiti smulkiosios architektūros elementai – daugiausiai jų yra Jiezne: pagrindinėje aikštėje, šalia senovinės Pacų bažnyčios yra įmontuotas išorinis, šioje vietoje esančių Pacų rūmų modelis, iš bronzos pagaminti Pacų batai (1 pora vyriškų, 1 pora moteriškų) bei suoliukai su Pacų simboliu, o įvažiuojant į vietovę – kolona su Pacų herbo lelija.

Pagrindinis šio maršruto koordinatorius yra Suvalkų apskrities administracija, tačiau kiekvienas projekto partnerių yra atsakingas už infrastruktūrą savo teritorijoje.

Objektai ir vietos susijusios su didikų Pacų paveldu, esančios maršruto trasoje:

Lenkijoje:

Warszawa (Varšuva):

1/ generolo Liudviko Mykolo Paco rūmai;  Miodowa g. 15

1823 m. apleistus baroko stiliaus rūmus nupirko generolas grafas Liudvikas Mykolas Pacas (1778-1835). Jo paliepimu jie buvo perstatyti ir įrengti klasikiniu stiliumi, pagal italų architekto Enrico Marconi (kurį į Lenkiją pasikvietė grafas) projektą. Buvo pastatyti šoniniai fligeliai, o nuo Miodowa g. pusės – dviejų aukštų paviljonai sujungti trijų arkadų, pusrutulio formos vartais. Buvo perstatytas taip pat rūmų interjeras, visų pirma gotikinė ir maurų salė. Už prabangias dekoracijas buvo atsakingi italų menininkai. Valgyklos sienas puošė J. Glovackio peizažai, vaizduojantys grafo valdas ir pastatus, kurių jis buvo fundatoriumi (bažnyčia Ružankoje (Różanka), bažnyčia ir rotušė Račkose (Raczki), rūmai Dauspudoje (Dowspuda). Pacas rūmus išpuošė meno kūrinių kolekcijomis. Varšuvos rūmai tapo jo pagrindinė didmiesčio rezidencija. Sunaikinti rūmai buvo atstatyti. Šiuo metu čia yra Sveikatos ministerijos būstinė. Juos galima apžiūrėti iš išorės. Retkarčiais yra organizuojamas interjero lankymas.

Daugiau: Pacų giminės paveldo objektai.

Savo rezidencijas Varšuvoje turėjo taip pat ankstesnės Pacų kartos. Pirmųjų, manoma, mūrinių rūmų statybą čia pradėjo didysis Lietuvos vicekancleris Steponas Pacas (1587-1640), o ją baigė jo sūnus Stanisovas Eustachijus. Šiuos rūmus (iki jų sunaikinimo apgulties metu 1656-1657) valdė jaunesnysis Stanislovo brolis – didysis Lietuvos kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684), kuris Ujazdove šalia Varšuvos pastatė naują rezidenciją – sodais apsuptą medinę vilą, vadinamą belvederiu. Varšuvoje medinius dvarus turėjo taip pat kanclerio brolis – Trakų vaivada ir Vilniaus vyskupas, Steponas Mikalojus Pacas (1623-1684). Vienas jų buvo Szeroka (Długa) g., kitas – Krakowskie Przedmieście, netoli Senatorska g. Toliau, prie to pirmojo (Długa g.) pastatė naujus, puošnesnius rūmus.

2/ belvederis – rūmai;  Belwederska g. 54/56

Šiuolaikinių belvederio rūmų vietoje, kur 1989-1993 metais buvo Lenkijos Respublikos prezidento būstinė, anksčiau stovėjo objektai susiję su Pacų gimine. Didysis Lietuvos kancleris, Kristupas Zigmantas Pacas 1659-1660 metais Ujazdove šalia Varšuvos pastatė naują rezidenciją – belvederio rūmus – didžiulę ir prabangiai įrengtą, apsuptą sodais medinę vilą, buvusią karališkosios vasaros rezidencijos kaimynystėje. Joje kancleris mirė. Jo įpėdinis, giminaitis – Juozapas Pranciškus Pacas (1685-1765) – apie XVIII a. vidurį šioje vietoje pastatė naujus, mūrinius baroko stiliaus rūmus. Sekančiais metais šis objektas vis buvo perstatomas, tačiau išliko iki šių dienų. Rūmus galima lankyti.

Choroszcz (Choroščas)

Apie 1587 m. Choroščo turtus Povilui Pacui (1527-1595) kraityje įnešė Ana Chodkevičiūtė. Šiuos turtus perėmė didysis Lietuvos vicekancleris Steponas Pacas (1587-1640). Kartu su žmona, jis įrengė Choroščo parapiją, pastatė naują medinę Šv. Jono ir Ščepano bažnyčią, bei pastatė medinį, prabangiai įrengtą dvarą. Jo sūnus, Trakų vaivada ir Vilniaus vyskupas, Steponas Mikalojus Pacas (1623-1684), paveldėdamas Choroščo turtus, 1654 m. pasikvietė čia domininkonų vienuolius ir pastatė jiems medinį vienuolyną. XVII a. pabaigoje vienuolyno pastatai bei bažnyčia sudegė, tačiau juos vėl atstatė kiti Choroščo savininkai – Branickiai. 1674 m. Steponas Mikalojus Pacas, jau būdamas Vilniaus vyskupu (nuo 1671 m.), perdavė šventovei šventųjų kankinių Vito, Aleksandros, Valerijos ir Viktorijos relikvijas, kurias gavo nuo popiežiaus. Nors Pacų bažnyčia yra sunaikinta, tos relikvijos išliko joje iki šių dienų. Steponas Mikalojus Pacas Choroščuje įkūrė savo pagrindinę rezidenciją. Dažnai čia apsilankydamas, pastatė naują dvaro pastatą. Rekomenduojame aplankyti čia esančią Šv. Jono ir Ščepano bažnyčią bei buvusį vienuolyną (abu pastatai senoviniai, XVIII a.), esančius prie istorinės turgaus aikštės bei Branickių šeimos vasaros rezidenciją. Bažnyčioje bei jos aplinkoje surasime daug detalių, susijusių su Pacų giminės paveldu. 

Janówka (Januvka)

Januvkos dvaras kartu su Dauspuda Pacų giminei atiteko pirmojoje XVII a. pusėje, susituokus Anai Rudomino-Dusiackai ir didžiajam Lietuvos vicekancleriui Steponui Pacui (1587-1640). Pacų žinioje išliko iki 1831 m. (iki laiko, kai iš paskutinio Pacų giminės atstovo, generolo Liudviko Mykolo Paco, caro valdžia atėmė visus turtus). Čia esančią nuo XVII a. ankstesnę medinę bažnyčią, skirdami liturginius indus, įrengė Steponas Pacas su žmona, o jų sūnus, didysis Lietuvos kancleris, Kristupas Zigmantas Pacas įrengė altorius. Kancleris, norėdamas įamžinti pirmąją bažnyčios fundatorę, savo močiutę Sofiją Valavičiūtę (palaidotą šioje bažnyčioje), užsakė marmurinį paminklą (plokštę) jai atminti. Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne (XIX/XX a.) buvo rašoma, kad Januvkos klebonijoje išliko balto marmuro židinys, pargabentas iš Pacų rūmų Dauspudoje.  Rekomenduojame aplankyti čia esančią istorinę, neogotikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo bažnyčią (1908 m.). Bažnyčioje yra 4 ąžuoliniai altoriai. Pagrindiniame altoriuje yra Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo paveikslas ir Nukryžiavimo vaizdas, o šonuose – stovi šv.  Stanislovo ir šv.  Kazimiero figūros. Šoniniai altoriai, tai Čenstakavos Dievo Motinos, bei Šv. Onos ir Šv. Juozapo altoriai.

Szkocja (Škotija)

Šiuo metu kaimas Račkų valsčiuje, jo kaimynystėje yra Dauspuda. Seniau buvo Pacų dvaro Dauspudoje dalis. Kaimo pavadinimas – Škotija – tai istorinis palikimas, menantis paskutiniojo Pacų giminės palikuonio, Liudviko Mykolo Paco (1778-1835), veiklą. Apie 1815 m. jis pakvietė į savo valdas Dauspudoje apie 500 naujakurių iš Škotijos ir Anglijos (daug ūkininkų ir amatininkų, o taip pat ekonomus bei sodininką), kurie labai ženkliai prisidėjo prie Pacų valdų ekonominės plėtros ir modernizavimo. 1831 m. žlugus lapkričio sukilimui, generolui emigravimus ir jo valdas konfiskavus carinei valdžiai, naujakuriai palaipsniui išsisklaidė. Šiuo metu šito kaimo teritorijoje jau nebeįmanoma surasti ryškių materialinių XIX a. škotų naujakurių pėdsakų. Išliko tik vietovės pavadinimas ir istorinė atmintis.

Dowspuda (Dauspuda)

– generolo Liudviko Mykolo Paco rūmų ir parko ansamblio likučiai

Čia išliko generolo Liudviko Mykolo Paco (1778-1835) XIX a. rūmų ir parko ansamblio liekanos, visų pirma: angliškojo neogotikinio stiliaus grafo Paco rūmų likučiai ir kordegarda (sargybinė), bei senojo parko ir liepų alėjos dalis, vis dar šlamanti tarp kordegardos ir rūmų griuvėsių. Objektus suprojektavo, o interjerą išpuošė Paco pakviesti italų architektai ir menininkai. Tai buvo vienas pirmųjų Lenkijoje neogotikinio stiliaus dvaras. Rūmuose buvo sukaupta meno kūrinių kolekcija. Įspūdingą parką projektavo anglų sodininkas – Johnas Heitonas. Dauspuda turėjo būti ne tik nauja, pagrindinė giminės kaimiška buveinė, bet ir šių didikų paminklas. Iki šių dienų išliko: arkadinis portikas, vienas pagrindinio rūmų korpuso kampinių bokštų (vadinamas gandro bokštu) bei dideli rūsiai, o aplink juos – senojo parko dalis. Mažiausiai apnaikintas šio ansamblio objektas yra kordegarda. 2015 m. restauruotame pastate įrengtas Turistų aptarnavimo centras „Kordegarda“, kur galima apžiūrėti Pacų rūmų Dauspudoje maketą.

Daugiau: Pacų giminės paveldo objektai.

Raczki (Račkos):

1/ Švč. Trejybės  bažnyčia Kościelna g. 17;

Grafo Liudviko Mykolo Paco (1778-1835) paliepimu anksčiau pradėta bažnyčios statyba buvo baigta 1811 m. Ji buvo neogotikinio stiliaus, o vėliau, 1823-24 metais,  pagal italo, H. Marconio projektą buvo perstatyta į klasikinį stilių.  Bažnyčios interjero įrengimu ir puošyba rūpinosi tų pačių italų menininkų grupė, kuri dirbo Dauspudos rūmuose. Šiuo metu vertingiausios bažnyčios interjero detalės yra du balto marmuro bareljefai, atgabenti iš Dauspudos rūmų.  Taip pat išliko keletas kitų originalių Pacų laikotarpio bažnyčios interjero detalių.

Daugiau: Pacų giminės paveldo objektai.

2/ senovinio miestelio istorinė erdvinė struktūraz

1748 m. Račkų miestelį įsigijo Žemaitijos kaštelionas ir seniūnas, grafas Juozas Pranciškus Pacas (1685-1764), o 1797 m. šias valdas perėmė Liudvikas Mykolas Pacas (1778-1835). Nuo to laiko miestas pradėjo smarkiai plėtotis. Pacų, ypatingai Liudviko Mykolo Paco valdymo laikais, čia buvo pastatyta daug naujų pastatų, įspūdinga užeiga (kaffenhauzas), manufaktūrų, o šalia aikštės – puiki neogotikinio stiliaus rotušė. Deja didžioji jų dalis neišliko. 1870 m. Račkos prarado miesto teises. Istorinė Račkų urbanistinė struktūra formavosi nuo XVI iki XIX a. Istorinio ir kultūrinio pobūdžio pastatai yra pasiskirstę eilėmis ir iš visų pusių supa erdvią aikštę ir   1 Maja gatvę. Šalia aikštės rekomenduojama aplankyti taip pat istorinį objektą – senąją nosinių gamyklą – šiuo metu čia veikia Valsčiaus kultūros centras.

Daugiau: Pacų giminės paveldo objektai.

Lietuvoje:

Vilnius:

1/ Pacų rūmai; Šv. Jono g. 5  

Ankstesnį, mūrinį pastatą ir sklypą prestižinėje vietoje Vilniuje iš savo žmonos šeimos nupirko didysis Lietuvos vicekancleris, Steponas Pacas (1587-1640) ir pavertė jį reprezentacine miesto rezidencija. Pastatą nuo savo tėvo Stepono paveldėjo jo sūnūs – Kristupas Zigmantas Pacas ir Steponas Mikalojus Pacas bei jų palikuonys. Rūmus XVII a. atnaujino Kristupas Zigmantas Pacas, o pirmojoje XVIII a. pusėje – Antanas Mykolas Pacas. Paskutinis Pacų giminės savininkas buvo generalinis Lietuvos maršalka Mykolas Jonas Pacas (1730-1787). Šiuo metu čia įsikūrusi Lenkijos Respublikos ambasada.

2/ Pacų rūmai; Didžioji g. 7 

Didžiojo Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Paco (1624-1682) paliepimu, ankstesnis pastatas buvo paverstas viena puikiausių didikų rezidencijų visame Vilniuje. Šiuose rūmuose lankydavosi tokie monarchai, kaip antai Janas Sobieskis, caras Aleksandras I, Napoleonas Bonapartė. Paskutinysis jų savininkas iš Pacų giminės buvo Lenkijos ir Napoleono kariuomenių generolas Liudvikas Mykolas Pacas (1778-1835). Šiuo metu čia veikia viešbutis ir restoranas.

3/ Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia; Antakalnio g. 1  

Baroko stiliaus bažnyčios ir Laterano kanauninkų vienuolyno fundatoriumi buvo didysis Lietuvos etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624-1682). Bažnyčia išgarsėjusi puošniu interjeru. Čia yra išskirtinės klasės gipso lipdiniai – daugiau nei 2 tūkstančiai biblinių, mitologinių ir istorinių skulptūrų atliktų iš stiuko, kuriuos sukūrė etmono pakviesti italų menininkai. Bažnyčios puošmena tai taip pat nuostabus, valties formos krištolinis sietynas. Be to, čia saugomas originalus, didelis būgnas, kurį etmonas parsivežė iš Chotyno mūšio. Presbiterijoje yra etmono portretas ir biustas. Bažnyčia yra taip pat etmono amžinojo poilsio vieta.

4/ Šv. Teresės bažnyčia; Aušros Vartų g. 14  

Šios, iki šių dienų išlikusios baroko stiliaus bažnyčios, bei vienuolių basųjų karmelitų vienuolyno statybą gausiai rėmė didysis Lietuvos vicekancleris Steponas Pacas (1587-1640). Požemiuose turėjo būti įrengtas didikų giminės mauzoliejus. Steponas Pacas čia ir yra palaidotas.

Kaunas:

1/ Pacų rūmai; Rotušės aikštė 13.

Namas vadinamas „kamienica”, pastatytas šalia aikštės, netoli vienuolių bernardinių bažnyčios, buvo didžiojo Lietuvos vicekanclerio Stepono Paco (1587-1640) , manoma, kad ir ankstesnių Pacų giminės atstovų, nuosavybė. Pastatą perstatė jo sūnus, didysis Lietuvos kancleris, Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684). Manoma, kad darbus atliko tie patys menininkai, kurie dirbo Pacų rūmuose Pažaislyje. Mūrinis namas išliko Pacų žinioje iki XVIII a. pradžios. Šiuo metu pastatas vadinamas Siručio rūmais, jame įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus.

2/ vienuolių kamaldulių bažnyčia ir vienuolynas Pažaislyje; T. Masiulio g. 31

Pažaislio vienuolyno ansamblis yra vienas vertingiausių vėlyvojo baroko istorinių objektų Lietuvoje. Jo fundatoriumi buvo didysis Lietuvos kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684), bei jo įpėdiniai. Objektas turėjo būti galingos didikų giminės vizitinė kortelė bei nekropolis. Į ansamblio sudėtį įeina originali, šešiasienė bažnyčia bei vienuolyno pastatai, tame ir eremai, skirti kamaldulių vienuoliams, kuriuos pakvietė čia pats kancleris. Eremas buvo pavadintas Mons Pacis (Taikos kalnas). Bažnyčia skirta Švč. Mergelei Marijai, Šv. Romualdui (vienuolyno globėjui) bei Šv. Marijai Magdalietei de’ Pazzi. Bažnyčios vidų nuostabiai papuošė kanclerio įdarbinti italų menininkai. Tai kanclerio, jo žmonos, bei sūnaus amžinojo poilsio vieta. Kancleris persikėlė į vienuolyno priestatus (foresteriją) ir čia įsikūrė savo lietuvišką rezidenciją. Bažnyčią ir dalį vienuolyno galima lankyti. Senuosiuose svečių namuose (foresterijoje) šiuo metu veikia viešbutis ir restoranas. 

Jieznas:

1/ Pacų rūmų likučiai; Trakų g. 2 

1633 m. didysis Lietuvos vicekancleris Steponas Pacas (1587-1640), nupirko miestą Jiezną ir pradėjo jame įrenginėti giminės buveinę (šeimos lizdą). Atnaujino ankstesnį pastatą ir įrengė jame laikinus rūmus, tačiau netrukus šis objektas sudegė (karų su Maskva metu). Stepono sūnus, kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684), XVII a. 60-70 metais perstatė rūmus ir pavertė juos didele rezidencija. Šių rūmų perstatymo ir puošybos darbus atliko ta pati italų menininkų grupė, dirbusi Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio statybos metu. XVIII a. sekantį kartą rūmus perstatė paskutiniojo Pacų giminės palikuonio, Liudviko Mykolo (1778-1835) senelis, Antanas Mykolas Pacas (1722-1774). Po 1835 m. rūmai pamažu nyko. Iki šių dienų išliko tik jų detalės ir parkas prie Jiezno ežero. 

2/ Šv. Mykolo Arkangelo ir Jono Krikštytojo bažnyčia; Vilniaus g. 2

1650-70 metais ją pastatė didysis Lietuvos kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684), o 1768-1772 metais ją išplėtė Antanas Mykolas Pacas. Iki šių dienų išlikusios baroko stiliaus šventovės interjeras išpuoštas įspūdingomis polichromijomis ir bažnytine įranga. Požemiuose yra Pacų kapų kripta.

Daugiau: https://pacukelias.lt/lankytinos-vietos/dvaro-sodybos-pastau-komplekso-ukinis-pastatas/

Prienai

Nuo 1616 m. turtinga Prienų apskritis priklausė didžiajam Lietuvos vicekancleriui Steponui Pacui (1587-1640). Prienai buvo pagrindinis vicekanclerio administracinis ir reprezentacinis centras, kuriame buvo įkurtas erdvus medinis dvaras su koplyčia ir biblioteka. Čia gimė ir augo šio didiko vaikai. Steponas Pacas skyrė paramą jau anksčiau čia buvusiai medinei bažnyčiai. Apskritį perleido (1633 m.) vyriausiajam savo sūnui Stanislovui Eustachijui (mirusiam 1643 m.). Stepono dvare, po jo mirties, dar ilgai gyveno jo jaunesnysis sūnus, Vilniaus kaštelionas ir vyskupas, Steponas Mikalojus (1623-1684). Rekomenduojame aplankyti šią 1750 m. pastatytą, o 1875 m. perstatytą medinę baroko stiliaus bažnyčią, išpuoštą vertinga bažnytine įranga.

Vilkaviškis

Vilkaviškio apskritis priklausė didžiajam Lietuvos vicekancleriui Steponui Pacui (1587-1640). Netrukus, 1620 m., jis kartu su žmona Ana Rudomino-Dusiacka Vilkaviškyje pastatė pirmąją medinę bažnyčią. Ši bažnyčia buvo sunaikinta Maskvos antpuolio metu. Steponas pastatė taip pat medinį dvarą. Antrosios bažnyčios fundatoriumi buvo šią apskritį paveldėjęs jų sūnus, didysis Lietuvos kancleris, Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684). Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (katedra) buvo pastatyta 1870-1881 metais. Rekomenduojame ją aplankyti. Apie didikų Pacų paveldą primena taip pat dabartiniame miesto herbe esanti Pacų herbo Gozdava, lelija.

Daugiau: https://pacukelias.lt/lankytinos-vietos/vilkaviskio-svc-mergeles-marijos-apsilankymo-katedra/

Alvitas

Didysis Lietuvos kancleris, Vilkaviškio seniūnas, Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684), buvo Šv. Onos koplyčioje įrengto paauksuoto altoriaus, išgarsėjusio Loreto Dievo Motinos paveikslo stebuklinga galia, fundatorius. Rekomenduojame aplankyti čia esančią Šv. Onos bažnyčią ir Gauronskių koplyčią Širvintos gatvėje. 

Daugiau: https://pacukelias.lt/lankytinos-vietos/alvito-sv-onos-baznycia/

Kancleris taip pat rėmė jo apskrityje buvusią bažnyčią Gražiškiuose bei domininkonų vienuolyną Virbalyje.

Virbalis

XVII a. padedant Kristupas Zigmantas Pacui Virbalyje įsikūrė dominikonai, kurie 1643 m. pastatė vienuolyną su bažnyčia. Iki 1783 m., vadovaujant LDK architektui vienuoliui L. Grincevičiui aikštės šone pastatyta nauja mūrinė bažnyčia be kairiojo bokšto. Apie 1903 m. klebono K. Siaurusaičio rūpesčiu bažnyčia praplatinta pristačius šonines koplyčias, išplėtus šventorių buvo išgriauta senojo vienuolyno tvora ir pagrindiniai bažnyčios laiptai išsikišo į aikštę. 1944 m. bažnyčia susprogdinta, o 1958 m. buvusi špitolė pritaikyta bažnyčiai ir pavadinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu. (B3 aprašas)

Daugiau: https://pacukelias.lt/lankytinos-vietos/virbalio-sv-arkangelo-mykolo-baznycios-kompleksas/

Merkinė

Merkinės apskritis priklausė didžiajam Lietuvos etmonui ir Vilniaus vaivadai Mykolui Kazimierui Pacui (1624-1682). Jis dažnai čia apsistodavo keliaudamas trasa Vilnius-Varšuva. Atstatė parapijinę bažnyčią ir buvo vienuolių jėzuitų vienuolyno fundatoriumi. Rekomenduojame aplankyti čia esančią baroko stiliaus Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčią, Liepų g. 9.

Varniai

– baroko stiliaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (seniau katedra); M. Valančiaus g. 4  

1691 m. Žemaitijos ir Smolensko vyskupas, Kazimieras Pacas (miręs 1695 m.), pastatė ir įrengė čia baroko stiliaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. XIX a. bažnyčia buvo perstatyta, išliko iki šių dienų. Joje yra vertinga įranga, o požemiuose – yra 13-kos palaidotų Žemaitijos vyskupų kapai. 1417–1864 metais miestas buvo Žemaitijos vyskupijos sostinė.

Daugiau informacijos pateikiama teminiuose projekto partnerių internetinių puslapių skirtukuose: http://pac.dowspuda.eu/ ir https://pacukelias.lt/

Be abejo, čia nepavyko aptarti visas vietas, susijusias su Pacų giminės istorija, tačiau jos yra reikšmingiausios. Kelionę galima praplėsti dar labiau. Taip pat galima atrasti ir kitus objektus, susijusius su istoriniu paveldu. Lenkijoje, pakelyje iš Choroščo link Dauspudos ir Račkų, rekomenduojame, pvz., aplankyti privatų muziejų pavadintą „Pacowa Chata” („Pacų pirkia“) Krypno Wielkie vietovėje, netoli Tikocino (Tykocin), kurio savininkai yra šeima pavarde Pac. 

Keliaujant šiuo maršrutu, galite gauti nakvynę istoriniuose Pacų objektuose:

– „Monte Pacis”**** komplekse, šalia kamaldulių vienuolyno Pažaislyje/Kaune Lietuvoje;

– viešbutyje „Pacai”***** Pacų rūmuose, Vilniuje Lietuvoje;

– Turistų aptarnavimo centre „Kordegarda” (viešbučio standarto objektas) Dauspudos rūmų priestate (kordegardoje), Lenkijoje.

Abiejose šalyse, išskyrus vietas, susijusias su Pacais, taip pat galima aplankyti daug kitų įdomių kultūrinio ir gamtos paveldo objektų, pvz., nacionalinius, kraštovaizdžio, regioninius parkus, Natura 2000 saugomas teritorijas, gamtos draustinius, viduramžių gynybinių tvirtovių piliakalnius, senovines bažnyčias, dvarus ir rūmus, atminimo vietas (paminklus, kapines). Šių vietų pavyzdžius galima surasti teminiuose projekto partnerių internetinių puslapių skirtukuose: http://pac.dowspuda.eu/ ir https://pacukelias.lt/

Nepaisant to, kad Varšuvą ir Vilnių skiria tik apie 600 km, norėdami geriau susipažinti su šiame istoriniame maršrute siūlomomis Pacų vietomis, tuo pačiu pažinti ir kitas apylinkės įdomybes, reikia numatyti kelių dienų ekskursiją, arba vykdyti ją keliais etapais. Be abejo, jos metu patirsite daug įspūdžių.

Parengė: Beata Chełmicka-Bordzio, 2022 m.