Didikų Pacų giminės paveldo objektai

Strona główna » Didikų Pacų giminės paveldo objektai

Turinį

Rūmų ir parko komplekso Dauspudoje liekanos

Pacų rūmų liekanos Dauspudoje (Dowspuda)

Rūmų ir parko ansamblis Dauspudoje buvo įkurtas 1820-1823 metais tuometinio grafo, lenkų ir Napoleono kariuomenių generolo, Liudviko Mykolo Paco įsakymu. Angliško neogotikinio stiliaus rūmus suprojektavo italų architektas Henrikas Markonis. Interjero įrengimu ir puošimu rūpinosi kitų italų menininkų grupė.  Pastatas turėjo būti Pacų giminės mauzoliejumi.  Jame buvo sukaupti meno kūriniai ir senoviniai ginklai. Rūmus iš visų pusių gaubė romantinio stiliaus parkas.  Iš viso objekto išliko: portikas, rūsiai, vadinamasis gandro bokštas, o aplink juos – senojo parko likučiai.

Kordegarda Dauspudoje

Kordegarda (sargybinė), buvo pastatyta XIX a. trisdešimtmetyje, neogotikinio stiliaus, panašiai, kaip grafo L. M. Paco rūmų ir parko ansamblio dalis. Tai geriausiai išsilaikiusi šio ansamblio dalis, C raidės formos mūrinis pastatas. Stovi šalia liepų alėjos, vedančios iki rūmų griuvėsių. Manoma, pirminė jos paskirtis buvo grafo įstaigos ir valdų administracijos buveinė, vėliau – žemės ūkio mokykla. Renovuota 2015 m., šiuo metu čia įrengta lankytojų apgyvendinimo, kultūros ir kitų renginių vieta, interjere įkomponuotas taip pat Paco rūmų maketas.

Švč. Trejybės bažnyčia Račkose (Raczki)

Bažnyčią pradėta statyti XVIII a. antrojoje pusėje. Statyba, kurios įkūrėjas buvo Liudvikas Mykolas Pacas, o projektuotojai – C. P. Aigneris ir H. Markonis, buvo baigta 1822-23 metais. Šventovė buvo klasikinio stiliaus. Interjero įrengimu ir puošyba rūpinosi tų pačių italų menininkų grupė, kuri dirbo Dauspudos rūmuose. Šiuo metu vertingiausios bažnyčios interjero detalės yra du balto marmuro bareljefai – kapo stelų formos epitafijos, atgabentos iš Dauspudos rūmų. 

Istorinė Račkų (Raczki) bažnyčios interjero įranga

Bažnyčios interjero įrengimu ir puošyba rūpinosi tų pačių italų menininkų grupė, kuri dirbo Dauspudos rūmuose. Vertingiausiems bažnyčios interjero elementams priskiriami: du balto marmuro bareljefai (manoma, atgabenti iš Dauspudos rūmų koplyčios). Jie laikomi kurio nors skulptoriaus, Antonio Canovos mokinio ar bendradarbio, galbūt, Liudviko Kaufnanno, kūriniais. Kitos bažnyčios įrangos detalės, įrašytos į paminklų registrą ir vertos dėmesio yra: medinė šv. Jono Nepomuceno skulptūra, du bronziniai altoriaus kryžiai bei XIX amžiaus antrosios pusės keturios žalvario žvakidės.

Račkų erdvinė struktūra

Istorinė Račkų urbanistinė struktūra plėtojosi nuo XVI iki XIX a. Gatvių tinklas yra pasiskirstęs aplink erdvią turgaus aikštę. Čia susikirto keliai nutiesti iš Prūsų į Gardiną. Šalia jų buvo pastatyta bažnyčia. Gyvenvietės ašis yra Gegužės 1-osios gatvė, esanti Bakalaževas-Augustavas kelio dalimi.  1703 m. Račkoms buvo suteiktos karališkojo miesto teisės. 1748 m. miestelį įsigijo grafas Juozas Pacas, o 1797 m. jo savininku tapo Liudvikas Mykolas Pacas. Nuo to laiko miestas pradėjo smarkiai plėtotis. Buvo pastatyta daug naujų pastatų, užeiga, įsikūrė įvairios manufaktūros-gamyklėlės. Šis procesas buvo sustabdytas, kuomet, dėl persekiojimų vykusių po lapkričio sukilimo, iš Paco rankų miestas buvo atimtas ir atiteko caro valdžiai. 1870 m. Račkoms buvo atimtos karališkojo miesto teisės.

Pacų rūmai Varšuvoje (Warszawa)

Įkurti Varšuvoje, Miodova g. 15. Buvo baroko stiliaus, pastatyti pagal Tylman van Gameren projektą. Iki XIX a. pradžios tai buvo Radvilų nuosavybė. 1823 m. rūmus nupirko generolas Liudvikas Mykolas Pacas ir jo užsakymu jie buvo pertvarkyti pagal Henriko Markonio projektą į klasikinį stilių. Dėl dalyvavimo lapkričio sukilime, generolo Paco turtas buvo konfiskuotas. Rūmuose buvo įrengta Gubernijos vyriausybės būstinė, o vėliau – Lenkijos sostinės Apskrities teismo buveinė.  Antrojo pasaulinio karo metu rūmai buvo dalinai sunaikinti, o jam pasibaigus – vėl atstatyti. Šiuo metu čia yra Sveikatos ministerijos būstinė.

Tam tikri kultūros paveldo objektai, įrašyti į Palenkės ir Mazovijos vaivadijų paminklų sąrašą (registras A – nekilnojamieji senoviniai paminklai ir registras B – kilnojamieji senoviniai paminklai)

Tekstų autorius: dr Maciej Ambrosiewicz